Pilnas Ankstyvojo indoeuropiečių etapo šaknų sąrašas, kuris pasitarnavo kaip medžiaga visiems Viduriniojo indoeuropiečių etapo kalbos susidarymo procesams.
105) NBh [nebʰ, nbʰ] -–apniukęs oras.
Vėliau: rūkas, blogas matomumas, debesys. Ypatingai svarbu: dangus (vieta kur būna debesys). Iš čia – nauja reikšmė: gomurys (burnos ertmės vieta, panaši į dangų).
106) NM [nem] – užsiimti rinkimu viso kolektyvo labui (kad paskui viską padalintum po lygiai).
Vėliau: imti, atimti, gauti, priimti.
107) NW [new, nu] – tai, ko niekas dar nelietė; kai kas naujo.
Vėlesnės reikšmės vystėsi iš naujumo minties: kūdikis – naujas žmogus.
Viena iš tokių reikšmių: dabar, nūnai (nauja diena).
108) NX [na] – uostyti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: tai, kas skleidžia specifinį kvapą (dūmais kvepianti stovyklavietė; yrantis lavonas); šnervės, nosis, jausti, aiškintis aplinkybes, padėtį (lyg uosdamas). Iš reikšmės nosis kilo naujos reikšmės: paukščio snapas, aštrus snapas; aštruma, smailuma.
Remiantis reikšmės pagrindu iš tolo kvepianti dūmais gimtoji stovykla susiformavo tokios naujos reikšmės: sugrįžimas į stovyklavietę, buveinė, slėptuvė, gynyba, apsauginiai drabužiai.
109) NXw [no] – tai, kas mus tenkina; tai, kas mums naudinga.
Vėlesnės papildomos reikšmės: kas mums naudinga (mūsų genčiai); mūsų, mums. Svarbu: asmeninis įvardis mes!
Iš reikšmės kas nors mūsų išsiskyrė reikšmė mūsų vaikai. Iš čia nauji perėjimai: vaikai - silpnumas, negalintis apsiginti – ištižimas, glebumas, mieguistumas – silpnos jėgos.
Be to: našta (tai, ką mes nešamės sau į naudą).
110) NXj [ne, nē] – aš šito nematau, todėl jo tiesiog nėra.
Vėlesnės reikšmės: ne ir kitos neigimo rūšys.
111) NJ [nej, ni] – vadas.
Vėlesnės reikšmės: karys, kovotojas, vedantis, vesti (kur nors).
Nuo reikšmės vadas susidarė naujos reikšmės: patelė su vaikeliais, paukštis su savo paukščiukais, tai yra ta, kuri paskui save veda savo palikuonisто.
O taip pat: aistra, blaškytis; gyvybinė jėga.
112) PL [pel, ple, pl] – pilnas, pildyti.
Vėlesnės reikšmės: daug; kažkas didelio, skaitlingo ir erdvaus; daugiametis; didelis kiekis vandens (upė, potvynis, išsiliejimas), pripildyti vandeniu; plaukti vandenyje.
113) PN [pen] – peni rankos pirštai, griebti visais penkiais pirštais.
Vėlesnės papildomos reikšmės: penki, griebti, rankos riešas, pirštai.
114) PR [per, pre, pr] – einantis priekyje.
Vėlesnės reikšmės: priekinis, pirmas, priešais, iš priekio ir pan.
Sąvokų atšakos: einantis priešakyje – vadeiva – valdovas – galintis viską sau leisti – laisvas.
O be to: einantis priekyje – sunkiai besibraunantis pirmyn – naudojantis jėgą – stiprus, jėga, pastangos.
115) PT [pet] – Stumti.
Tolimesnes papildomos reikšmės: iš viršaus žemyn; kritimas; skrydis; paukštis.
116) PW [pew, pu] – valyti, išmesti tai kas atlieka.
Vėlesnės reikšmės: žievinti, – valyti medį nuo žievės; nužievintų vytelių ryšulys.
117) PX [pa] – aprūpinti maistu, užsiimti rinkimu.
Vėlesnės reikšmės: maistas, valgis, maitinimas, aprūpinimas maistu.
118) PXw [po] – Ugnimi ginti naminių gyvulių bandą nuo laukinių žvėrių užpuolimo.
Iš pirminės reikšmės ginti ugnimi, gelbėti naminius gyvulius, gimė tokios naujos reikšmės: 1) ganyti, piemuo, banda, kailis, vilna; 2) ginti; tėvas, dėdė, šeimininkas, ponas (gynėjai!); 3) ugnis, uždegti; 4) rūpintis banda – pervaryti, pavaryti, girdyti; 5) tas, kuriuo rūpinasi, vaikas, veršelis, kumeliukas, mažas.
Kitos artimos reikšmės: pamojuoti lazda (varant gyvulius); kelias (bandos pervarymas), minti, užminti, palikti pėdas.
119) PXj [pe] – vėjas, pūtimas, pūsti.
120) PJ [pej, pi, pī] – žuvis.
Vėlesnes papildomos reikšmės taip pat susijusios su sąvoka žuvis: gaudyti žuvį; žuvies pelekas; aštrus ir pjaunantis, kaip žuvies pelekas; džiovintos žuvies ryšulys, surištas džiovintos žuvies pluoštas, kažkas surišta į pluoštą; Upės srautas (žuvies); išžioti burną kaip žuvis; išžiojus burną gailiai pypti (kaip daro paukščiukai).
121) RW [rew, ru] – išeiti į atvirą erdvę.
Tolimesnės reikšmės: atverti, plati erdvė, plėšyti (atveriant, atidarant), pjaustyti (atidarant), plėšyti, atvira žaizda, kraujo tekėjimas. Be to: šeriai (tai kas išraunama).
122) RXw [ro] – vilkti, tempti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: sunkaus daikto pervežimas. O taip pat: ratas, vežimas, išvyka, kelionė, skubėti (ateiti į pagalbą).
123) RXj [re] – gairė, teisinga kelio nuoroda.
Vėlesnės reikšmės: reguliuoti, vadovauti; tai, kas teisinga; vadas arba kitas vadovaujantis.
Viena iš vėlesnių reikšmių: varyti gyvulius reikiama kryptimi. Iš čia: varant rėkti; rėkti, šaukti, urgzti; raudoti, žliumbti.
124) RJ [rej, ri] – judėti teisinga kryptimi, judėti kryptingai (sumanius, su tikslu).
Vėlesnės reikšmės susijusios su įvairiais persikėlimo būdais – eite arba transporto priemonės pagalba (raitom, pėsčia ir pan.).
O be to: kratytis (važiuojant vežime arba jojant); drebėti, virpėti iš jaudulio arba verkiant.
125) SK [sek, ske, sk] – skelti, nukirsti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: nukapoti, nupjauti, atskirti bet kokiu būdu; smūgiuoti; kirvis, kapoklė. O taip pat: aštrus, išlenktas, žvejybinis kabliukas.
Be to, tai, kas gaunasi šių procesų eigoje: sukapota (malkos), nupjauta, nukirsta, numušta (šukės); šakos (tinkamos pjovimui), varpa (tai, ką nupjauna).
Laužui skaldomų malkų sąvoka pagimdė naujas reikšmes: malkos arba kitas kuras, paruošta užkūrimui; degantis laužas; rusenantis laužas; rusenančio laužo atšvaitas; švytėjimas, blizgesys.
Svarbia sąvokos atšaka atsirado būdvardžių priesaga, kuri reiškia priklausymą kam nors: tai yra dalis iš ko nors didesnio, nuo kurio ji yra nukirsta. Pavyzdžiui, lietuvių: dangus – dangiškas, kareivis – kareiviškas ir t.t., kur sk < šk.
126) SKw [skʷe, skʷ] – padėti į patikimą vietą.
Vėlesnės reikšmės: sumaniai įrengti, įtaisyti, derinti, pritaikyti. O taip pat: konstrukcija, dirbinys.
127) SKj [sek’, sk’] – apgobti, apsiausti.
Vėlesnės reikšmės: gelbėtis nuo šalčio, šilti rūbai, apdangalas, užtiesalas, sluoksnis, stogas.
128) SL [sel, sle, sl] – pelkėta vieta, purvas, klampynė.
Vėlesnės reikšmės: viskas, kas susiję su pelke, purvu ir slydimu.
Ypač: rogės, šliūžės, pavažos (slystančios). Iš čia: greitas judėjimas.
129) SM [sem, sme, sm] – riebus mėsos gabalas.
Vėlesnės papildomos reikšmės: riebalai, taukai, tai, kas skanu, tepti riebalais, tepalas, slydimas; nemalonus kvapas nuo kaitinamų taukų, dvokas, smarvė.
Be to: sunkaus daikto vilkimas arba kėlimas (kada sutepa riebalais slydimo palengvinimui); didelis svoris; didelės pastangos.
Svarbu: juoktis nuo kutenimo, kada tepa kūną riebalais.
130) SN [sen, sne, sn] – senis, senas, garbaus amžiaus.
Ypatinga prasmės atšaka: senienos, skarmalai, susiūta, siuvinys, lopyti, surišti. Greta to: austi, pinti, nupjauti, pjauti. Nuo siuvimo sąvokos: verpti, greitai vartyti, sukti, mėtyti.
Be to: rūkas (žilas!), drėgmė, vandens tekėjimas – tai, kas pasilieka po rūko.
Kita svarbi prasmės atšaka: senas – žilas – baltas – sniegas.
131) SP [sep, spe, sp] – atskelti, atmušti.
Vėlesnės reikšmės: padalinti į dvi nelygias dalis; atskirti.
132) SR [ser, sre, sr] – milžti, milžimas.
Vėlesnės reikšmės: vandens srovenimas; srovė, čiurkšlė, tekėjimas ir pan.
Kraujas (srūvantis); raudona spalva – kraujo spalva.
Be to, tokia sąvokų permąstymų grandinė: vandens srovenimas – ritmiškas bangų šniokštesys (mūša), besiplakančių į krantą – ritmiški žmogaus garsai; pavyzdžiui: knarkimas, niurnėjimas, dejonės; kitokios kilmės ritmiški garsai.
133) ST [ste, st, set (labai retai)] – aštrus kuolas, kuris stačias įbestas į iškastos duobės, į kurią suvaromi medžiojami gyvūnai, dugną.
Vėlesnės reikšmės: statmenas; stovėti, stovis. Iš čia: nustatinėti (teisingai!), nustatytas, nutarimas (žodinis), nustatytu būdu veikti, teisingai žingsniuoti (apie pakinkytus arklius, kurie laikosi vienodai teisingo ritmo).
O be to: kuolas, stulpas, kartis, stiebas, lazda; bet kuris daiktas, kuris turi savybę stovėti, o ne gulėti.
Iš sąvokos aštrus kuolas, strėlė, aštruma, ašmenys, kilo naujos reikšmės: sužeistas aštriu, smailiu daiktu, dejuoti iš skausmo, rėkti. Iš čia dar vėlesnės reikšmės: leisti garsus, čirkšti, čiulbėti.
O taip pat: kažkas kaip sustingęs, (nejudėdamas stovi). Iš čia: tvirtas, kietas, sustingęs, sugniaužtas rankose ir sukietėjęs.
134) SW [sew, sw, su] – nėštumas.
Vėlesnės reikšmės susijusios su nėštumo, gimdymo, gimimo, giminystės sąvokomis. Viena iš tokių reikšmių: gimdant šaukti, iš čia vėlesnės reikšmės: rėkti, šaukti, skambėti.
Sąvoka nėštumas davė tokias reikšmes: tai, kas savo išorės požymiais primena nėščios arba gimdančios moters elgesį. Iš čia vėl naujos reikšmės: padidėjęs mieguistumas, blaškytis (lyg gimdant), rėkti iš skausmo ir pan.
Nuo sąvokos pakelti naujagimį virš gimdymo guolio atsirado naujos reikšmės: į viršų, viršuje, ant viršaus.
135) SX [sa] – saulė.
Vėlesnės papildomos reikšmės: švytintis, šviesus, šildantis.
Ypatingai svarbu: tai, kas išdžiūvęs ir susiraukšlėjęs saulėje; druska, pasirodžiusi paveikus saulei.
Be to: susekti žvėrį, priėjus prie jo iš tos pusės, kur akina saulė. Iš čia: sekti, persekioti, jausti, uostinėti.
136) SXw [so] – šokti, šuolis.
Vėlesnės reikšmės: šokti, šuoliuoti, liuoksėti ir pan. O taip pat: skubėti.
Viena iš reikšmių: naminių gyvulių užtvara (kad neperšoktų). Iš čia vėl naujų reikšmių grandinė: gelbėjimas, apsauga, taupymas.
137) SXj [se] – sėti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: pasėlis, sėklos (grūdai); sodinti, sėdynė, laukti, sėdėti.
138) TK [tek] – tašyti, aptašyti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: sujungti aptašius, pinti, austi.
139) TKw [tekʷ] – išsigelbėti pabėgant.
Vėlesnės papildomos reikšmės: veržtis, tekėjimas, srovė.
140) TL [tel] – gimtasis guolis, gultas, lopšys; pakelti naujagimį virš gimdymo lopšio ir tuo pačiu įvykdyti naujo žmogaus priėmimo į gentį ritualą.
Vėlesnės papildomos reikšmės: visos galimos reikšmės, kurios susijusios su kūdikio gimimu, su gimtuoju lopšiu ir giminiškais santykiais. Iš čia: guolis (bet koks), pagrindas.
141) TM [tem] – tamsa.
Vėlesnės papildomos reikšmės: didelis skaičius, daugybė, koks nors kiekis.
Be to: įsipjauti tamsoje. Iš čia: įsipjauti, pjauti, supjaustyti ir pan.
142) TN [ten] – vilkti sunkų daiktą.
Tolimesnės reikšmės: sunkumas, svoris, tempti, ištempti; tai, kas plona (stipriai ištempta).
143) TR [ter, tre, tr] – išgauti, įskelti ugnį.
Vėlesnės reikšmės: trynimas, ištrynimas ir pan.
Iš čia paskutinių tūkstantmečių eigoje išsirutuliojo visa eilė naujų reikšmių: dilinti trinant, įsirėžti į ką nors, prasiskverbti, įveikti, kiaurai praeiti per ką nors, takas.
Be to: purtyti, drebėti (taip pat ir iš baimės), drovumo jausmas.
Ypatingai svarbu: visiems indoeuropiečiams bendras skaitvardis trys, pavadintas pagal ugnies išgavimo trinant, dalyvių skaičių.
Trynimo sąvoka labai artima giminystės sąvokai, iš čia reikšmės: giminystė, bendrystė; tai, kas kartu su mumis.
144) TW [tew, tw, tu] – tai, kas sunkiai pasiduoda apdirbimui.
Vėlesnės reikšmės: kietas, kas nors sutvirtintas, pritvirtintas.
Taip pat: laikyti pakėlus; samtis, pripildyti maisto (į pakeltą indą).
Ypatingai: aukojimo akmuo; aukojimas, kada auka pritvirtinta ant laužo.
O taip pat: padėtis, kada žmogus patikimai įsitaiso tupėdamas. Iš čia: tupėjimas, ėjmas pusiau sulenkus kojas.
Be to: sijoti (atsitūpus); rėtis; krepšys.
145) TX [ta] – išgaravimas, tirpimas.
Vėlesnės papildomos reikšmės: tižti, klanas, bala, tešla ( patižusi), prūdas, sekluma, pliurzė, dumblas. Šių reikšmių eilės tęsinys: drėkinti, vyro sėkla, tėvas, palikuonys. O taip pat: iškaitinti (padaryti išskydusį).
146) TXw [to, tō] – priešiška aplinkinė erdvė; atitolusi nuo manęs ir kuria aš nepasitikiu erdvė.
Tolimesnės reikšmės vystėsi dviem kryptimis: 1) pavojus, apsaugoti nuo pavojaus (o taip pat: perspėti!), būti pasiruošus, priešiškumas, paslaptingumas ir pan. 2) nuotolis, nuoroda į objektą erdvėje.
Būtent iš antros reikšmės kilo indoeuropiečių parodomieji įvardžiai tas, šitas, toks ir t.t.
147) TXj [te, tē] – eiti paskui fakelą.
Vėlesnių reikšmių grandinė: pernešama ugnis – ugnis – tai, kas elgiasi kaip ugnis (deginantis) – vidinis skausmas – pūlinys – navikas – išsipūtimas – didelė apimtis – krūva – daugybė.
148) WK [wek, uk, ūk] – apteptas moliu ir išdegtas pintas dubuo.
Vėlesnės papildomos reikšmės: tai, kas nupinta (bet kokios konstrukcijos); liejimo forma; gaminti tas formas; dirbinys, pagamintas daiktas, priemonė; sukurtas; dirbinėti, gaminti.
Ypač: tai, kas turi centrą, iš kurio atsiskiria (arba į kurį sueina) apskritimo spinduliai. Iš čia: visus sušaukti į bendrą, vieningą centrą.
149) WL [wel, ul, ūl] – galvos plaukai.
Vėlesnės reikšmės: augmenija (bet kokia), augalų tankmė, miškas.
Ypatinga reikšmės atšaka: čiubas (kuodas, kuokštas) – ypatingas karinio nuopelno, ženklas. Iš čia vėlesnės reikšmės, kurios susijusios su tokiomis sąvokomis, kaip valdžia, įsakymas, pageidavimas, galybė.
150) WN [wen, un, ūn] – barzda, ūsai.
Vėlesnės reikšmės: ūsorius, barzdočius, su ūsais (šaunuolis); apžėlęs plaukais, seniūnas.
Ypač: genties seniūnas (autoritetas!), išminčius, žynys, vadas.
O be to: surinkta į kuokštą žolė, (primenanti barzdą ir ūsus); vainikas; pintas daiktas.
151) WP [wep, up, ūp] – tas, kas siautėja.
Sekančios reikšmės: blaškytis, pykti.
152) WR [wer, ur, ūr] – šaknis, šaka (auganti iš žemės).
Sekančios papildomos reikšmės: šakos, viržis, pridengti šakomis, slėpti slėptuvėje, uždaryti, vartai.
Ypatinga sąvokos atšakų eilė: uždengus šakomis slėpti, kad galėtum apginti; gynyba, gynyba; patinas (tas, kuris gina). Iš čia: slaptas ritualas (apie kurį niekas neturi žinoti).
153) WT [wet, ut, ūt] – metai.
Vėlesnes reikšmės: vieno meto laikotarpyje, laiko tėkmė, daug metų, senatvė, sugriauta, netinkama.
154) WX [wa, wā] – vagina.
Vėlesnės reikšmės: plačiai išžergtos kojos (sėdint ant arklio, tupint, pereinant per upę akmenimis ir pan.); tai, kas padalintas į dvi dalis, plačiai išdėstyta; padalinti.
Dvigubumo ir plataus išdėliojimo sąvokos reikšmių grandinė: medžio šakos (plačiai išsikerojusios ievos šakos), šaka, vytelė, lazdelė; tai, kas sukasi ir lenkiasi (sukamas iešmas, sliekas); tai, ką suka, kad galėtų trynimo pagalba išgauti ugnį; ugnis, karštis, sušildymas, šiluma.
Kitos reikšmės: vis tolyn ir tolyn; persikelti per brastą (plačiai dėliojant kojas, kad galėtum perlipti nuo akmens ant akmens arba nuo sausos vietos prie kitos).
Tai, kas pasyvu! WX – pasyvus; XwJ – aktyvus!
Ypatingai svarbu: burti, užsiimti kitomis ritualinėmis apeigomis. Šios reikšmės atsiradimą, N. Andrejevas seka per tokią sąvokų perėjimų grandinę: moters prievartavimas – stiprūs pagalbos riksmai – garsūs šūksniai arba maldavimas – užkeikimas. Dar viena sąvokų perėjimų linija: ištvirkusi moteris – vandens (upių arba ežerų) nimfa arba undinė – vandens dievybių (bet kokių) garbinimas – aukojimas ir kitos iškilmingos ritualinės apeigos, skirtos upėms.
O be to: prievartavimo ir riksmo sąvoka – staugimo sąvoka. Iš čia: karvė ir bulius (baubiantys).
155) WXw [wo, wō] – sužeidimas.
Viena iš vėlesnių reikšmių: rėkti iš skausmo; beprotybė. Sąvokų atšakos: sužeidimas, beprotybė , pasiutimas, daugiažodžiavimas, kalbėti, žodis.
Be to: smūgiuoti, žeisti. Iš čia: saugotis, turint omenyje pasiruošimą suduoti smūgį puolančiajam ir jį sužeisti. Toliau nauja grandinė: apžvelgti (kad galėtum suduoti smūgį įsiveržėliui), įsižiūrėti (kad įvertintum pavojaus laipsnį), išvaizda (vaizdas to, kurį su įtarumu apžiūrinėjame), aukštis (apžvalgos ir apsaugos vieta), galvos svaigulys (nuo aukščio), vynas (tai nuo ko sukasi galva).
156) WXj [we, wē] – persikraustyti su visa šeima ir turtu į naują gyvenamą vietą.
Vėlesnės reikšmės: judėjimas, pervežti, sunkumas, svoris ir pan.
Be to: mes visi kartu (važiuojantys kartu vienu tikslu. Iš čia: mes, draugai; tie, kurie tiki vienas kitu; tikėti, tikėjimas.
157) WJ [wej, wi, wī] – medis.
Vėlesnės papildomos reikšmės: augantis, auginamas, sodinukas, žaliuojantis, vystantis, duodantis vaisius, malkos. Kitais žodžiais: viskas, kas kokiais nors požymiais panašus į medį.
Svarbu: lygiuotis (kaip suaugę medžiai). Iš čia reikšmė: panašus, tinkamas, vertas.
158) XD [ad, ād] – persekiojamas stambus medžioklės grobis.
Vėlesnės reikšmės: tikslas; tai kas tinkamai įrengtas нечто устроенное; prie ko nors artinimasis.
159) XL [al, āl] – pasiklydęs svetimšalis, priimtas į svetimą gyvenvietę bandomajam laikui.
Vėliau: svetimas, kitas, ne mūsiškis, privengiamas.
Kita atšaka: kvailokas, besielgiantis ne mūsiškai, vertas paniekos.
Be to: klysti, pasiklysti, klajoti.
O taip pat: daug dirbti, sunkiai darbuotis (kad užsitarnautum teisę būti priimtam į gentį).
160) XM [am, ām] – netekėjusi moteris; moteris kaip vyro geismų priemonė.
Vėlesnės reikšmės: meilė, motinystė, nėštumas. Reikšmė nėštumas iššaukė naujų reikšmių pasireiškimą: tai, kas viduje; tai, kas viduryje.
Be to: nuotakos pagrobimas; tamsaт (kaip tinkamos sąlygos pagrobimui), užtemdyti, teplioti.
161) XN [an, ān] – vyras, narsus karys.
Viena iš vėlesnių sąvokų atšakų: einantis priekyje – priekinis – priekyje – priešais ką nors – priešais - priešingai.
Be to: vyras ir narsus karys – tai kažkas galingo, verto, ir pilnaverčio. O taip pat: priversti; engti, prispausti priešą; ankšta erdvė.
Kita sąvokų grandinė: galingas, iškilęs virš ko nors. Iš čia: gelbėtis, rasti priebėgą nuo ko nors galingo.
162) XP [ap, āp] – einantys iš paskos.
Vėliau: už, užpakalyje, po.
163) XR [ar, ār] – apgalvoti kovos veiksmai; šaltakraujiški kovos veiksmai; atsargus elgesys mūšyje.
Vėlesnės reikšmės: viskas, kas liečia kovos veiksmus, narsa, karo vadas.
Ypač svarbu: laikyti teisingu; tinkamiausia, atitinkantis. Iš čia: prijungti, sudėti, konstruoti.
164) XS [as, ās] – mūsų genties moterys; mūsų moterys su mūsų vaikais. Vėlesnės reikšmės: stovykla, įrengta apsaugotai, aptvaras. Be to: eiti už vyro, ištekėti, bei įvаirūs ryšių laipsniai.
Ypatinga atšaka: moters krūtis, moters pienas, maitinimas krūtimi. O iš čia: ištekimas, srovenimas, lašėjimas, lietus ir panašios reikšmės.
165) XT [at, āt] – atšilimas; pavasaris.
Antrinės reikšmės – žolė ( bet kokia); trukmė, periodas, laikas.
O taip pat: darbininkas – tas, kuris atidirbo skirtą laiką.
166) XW [aw, āw, au, āu, aū] – bandomajam laikotarpiui į gentį priimtas svetimšalis, turintis užsitarnauti teisę pasilikti gentyje; dirbantis, darbininkas, darbas, triūsas.
Vėlesnės reikšmės: svetimas, kitas, tas.
O be to: tai, kas surišta su darbu – įvairių gamybos procesų ir pan. pavadinimai. Pagrinde: austi. Iš čia: auginti. Svarbu: šalin (varyti), atkirtis, nuo; mestas į viršų (nuo savęs)
167) XXw [ao, āo, aō] – bauginantis akmeninis priešo kirvis.
Vėlesnės reikšmės susijusios su aštrumo sąvoka (tai svarbiausia!), ginklai, gąsdinimas, kraujo praliejimas; skerdimas. Panašios reikšmės: vidinės jėgos, vyriškumo, narsos, žiaurumo sąvokos. Ypatinga reikšmė: akmuo, uola, viršūnė.
Viena iš pagrindinių reikšmių: aštri ietis. Toliau sekė nauja reikšmių eilė:
Vėlesnės reikšmės susijusios su aštrumo sąvoka (tai svarbiausia!), ginklai, gąsdinimas, kraujo praliejimas; skerdimas. Panašios reikšmės: vidinės jėgos, vyriškumo, narsos, žiaurumo sąvokos. Ypatinga reikšmė: akmuo, uola, viršūnė.
Viena iš pagrindinių reikšmių: aštri ietis. Toliau sekė nauja reikšmių eilė : akstis, pagaikštis, šaka, lazda. Taip pat svarbu: ūglis! O iš čia – išdygimo ir augimo sąvokos.
168) XXj [ae, āe, aē] – gyvybinė jėga.
Vėlesnės reikšmės: energija, jėga, kraujas, sveikata, galia.
169) XJ [aj, āj, ai, āi, aī] – šaukimas puolimui, atakai; karo šūkis.
Vėlesnės reikšmės: greitai pasinešti, veržtis, atakuoti, kariauti. Be to: įvairių ginklų pavadinimai. Toje pačioje reikšmių eilėje: metalas.
Ypač: siautėti (apie pūgą).
170) XwBh [obh, ōbh] – antakiai, galintys apsaugoti akis nuo ryškios šviesos.
Vėlesnės reikšmės: kas tankiai sužėlęs (kaip antakiai), o iš čia – nauja reikšmė: gausa, gausiai.
O be to: virš ko nors (kaip antakiai virš akių).
171) XwD [od, ōd] – Pradžia.
Vėlesnės reikšmės: užgimimas, kilmė.
172) XwK [ok, ōk] – apmąstymai apie veiksmus prieš artėjantį akivaizdų pavojų.
Vėlesnės reikšmės: protas, sąmonė, supratimas, numatymas, pranašavimas ir pan. O taip pat: sukauptas dėmesys pavojui.
173) XwKw [okw, ōkw] – sėdint pasaloje, įdėmiai apžiūrinėti auką (priešą).
Vėlesnės reikšmės: akis, regėjimas.
174) XwL [ol, ōl] – persikėlimas per upę (į kitą krantą).
Vėlesnės papildomos reikšmės: tai, kas išorėje; kažkas išoriško.
O taip pat: bet kokia galūnė (ranka, koja, letena); kaulas.
175) XwM [om, ōm] – aš pasiruošęs mūšiui!
Vėlesnės reikšmės: pasiruošimas, galimybė. Iš čia: galia, galybė, kova, susirėmimas, kariai, vyriška jėga. Viena šios grupės reikšmių: kankinimas.
176) XwN [on, ōn] – pavojingas paros metas, naktis.
Vėlesnės papildomos reikšmės: temti, sapnavimas, blogas sapnas (ne į gerą), bėda.
Ypatinga prasmės atšaka: naktinis paukštis (naktinis plėšrūnas), griebti auką nagais, nagai, letenos. Nuo griebti auką reikšmės susidarė nauja svarbi reikšmė: nunešti.
177) XwP [op, ōp] – triūsti, dirbti.
Vėlesnės reikšmės: iš dalių padaryti vientisą gaminį; tai, kas padaryta; gaminys, kūrinys.
178) XwR [or, ōr] – ūgliai.
Vėlesnės reikšmės: išaugti (apie augalus vaikus ir t.t.).
179) XwS [os, ōs] – mūsų vyrai, mūsų genties vyrai.
Pagrindinė daugelio vėlesnių reikšmių mintis: vyrų ir moterų priešpastatymas, bendri ir pavieniai veiksmai, sąvokos mūsų ir ne mūsų ir t.t.
Vėlesnės reikšmės: vyriškai veikti; kovinis kolektyvas; susitelkimas, vienybė, galingas išpuolis (visi kartu vieningai); koviniai veiksmai, organizuoti veiksmai medžioklėje; žiaurūs veiksmai; sužeisti ką nors bet kokiu būdu; susižeisti kautynių metu. Iš organizuoti veiksmai reikšmės gimė tokia reikšmė: nustatyta tvarka šerti gyvulius.
Ypatinga sąvokos atšaka: surišti į vieną – sujungti – susiūti – pritvirtinti – pridengti – gyvulių kergimas. Ir: su manimi.
Svarbu! Bikonsonantinė šaknis sudalyvavo susikuriant indoeuropiečių kalbų linksnių galūnėms -os (-us – lotynų kalboje, -as – lietuvių, -s – latvių.
180) XwW [ow, ōw, ōu, oū] – reikia gintis nuo šalčio!
Vėliau: šaltis, pūga, audra. O taip pat: drabužiai, avalynė.
Svarbu: šaltukas krūtinėje nuo susižavėjimo; šaltis (pagaugais) per odą iš nuostabos; stiprus dvasinis jaudulys.
O be to: ne, negaliu (todėl, kad susirgau).
181) XwX [oa, ōa, oā] – vanduo, upė.
Vėlesnės reikšmės: visa, kas susiję su vandeniu ir upe – girdykla, krantas, skystis, lietus.
Iš čia atšaka: vaisiaus vandenys gimdymo metu. Nuo jos kilo naujos svarbios reikšmės: mama, giminė, protėvis, senelis, tėvas, dėdė.
182) XwXj [oe, ōe, oē] – ilgalaikis badas.
Vėlesnės reikšmės: viskas, kas liečia maitinimąsi ir norą vartoti maistą; burna; maistas.
Reikšmė badas su laiku išsivystė į labiau abstrakčias reikšmes: praradimas, netekti, atimti, be ko nors.
183) XwJ [oj, ōj, oi, ōi, oī] – tai, ką reikia prisidengti nuo sužeidimo; varpa (vyro lyties organas).
Vėlesnės reikšmės: tai, kas išbrinkęs, išpurtęs, pritvinkęs, besipučiantis.
Ypatinga sąvokos atšaka: pavienis (ne porinė galūnė), vienintelis, vienas.
Tai, kas aktyvus! XwJ – aktyvus; WX – pasyvus!
O be to: jaudinti(s), susijaudinus, aistringai ir pan.
184) XjDh [edh, ēdh] – pertvara, siena.
185) XjG [eg, ēg] – iš po žiemos atgimstanti žemė; žemė, pavasarį iš po sniego matomi.
Vėlesnės reikšmės susijusios su prabudimo ir budrumo sąvokomis.
186) XjGhj [egh’, ēgh’] – ištraukti, išskirti, išgauti, siekti.
187) XjKj [ek’, ēk’] – arklys, žirgas.
Vėlesnės reikšmės: šokti, šuoliuoti.
188) XjL [el, ēl] – kelti(s), judinti(s) viršun, pakilti.
Viena iš vėlesnių reikšmių: iškeliantis ant ragų; elnias, briedis: ragai (tai, kuo kelia).
O be to: besiplaikstanti laužo liepsna; laužas (bet koks), ugnis.
189) XjM [em, ēm] – tai mano!
Vėlesnės reikšmės: man, pas mane, aš. Svarbu: asmenybė.
190) XjN [en, ēn] – viduje.
Vėlesnės reikšmės: tai, kas viduje, viduriai; skrandis; tai, kas skrandyje, kur viskas nusileidžia; tai, kas apačioje. Be to: tarp, tarpvietė, kirkšnis.
Ypatingai: tarp ko nors (tai kas daugybės viduje, sudėtyje).
Svarbi atšaka: tai kas susiję su nėštumu. O iš čia – nauja atšaka: tai, kas yra motinos įsčiose, kurio lyties mes nežinome. Iš čia: tas pats, tas, tai. Toliau: laikas, trunkantis kūdikio išnešiojimui; ciklas, sezonas, metai.
191) XjR [er, ēr] – vienu smūgiu atskelti.
Vėlesnės reikšmės: atskirti (atsiskirti), nukirsti, nugraužti, nuskelti ir pan. Iš čia: numesti atlikusią žemę, kasti duobę. O iš čia: griovys (atskiriantis) – juosta – vaga – žemė. O be to: platinti plyšį (įrankio pagalba).
Išvestos reikšmės: skeveldros, atbulinis (atsiskėlęs), ieškoti (tai, kas atskilo ir pasimetė), įdėmiai apžiūrinėti (atskilusį ir pamestą).
Ypatingą sąvokos atšaką turi vandens atskyrimas iš bendros masės. O iš čia reikšmės: išsitaškęs, ištekėjęs, pritekėjęs, sutekėjęs (nuo stogo, pats stogas!), vanduo, rasa, drėgmė, šlapumas, šlapias.
192) XjS [es, ēs] – klajoklių stovyklavietė.
Vėlesnės papildomos reikšmės: stovykla, gyvenvietė, kaimas. O taip pat: būti, rastis, gyvuoti, įsikurti.
Kitos sąvokos atšakos: pasisotinti, grįžus į stovyklavietę; Grįžti į namus vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje; ruduo; rudens darbymetis – javapjūtė.
Iš reikšmės gyvenvietė vėl naujų reikšmių grandinė: kaimynystė, sąntykiai su kaimynais, elgtis pagal įstatymą.
193) XjW [ew, ēw, eu, ēu, eū] – slėptis nuo blogo.
Vėlesnės reikšmės: grįžti namo; vakaro metas.
Kitos reikšmės: namie, kaip namie, gyventi, jaukus. Iš čia: norėti, geidžiamas; rinktis.
Iš laikyti kryptį link namų reikšmės kilo vėlesnės reikšmės: veržtis, tekėti, srovėti, drėgmė.
Iš reikšmės namie kilo ir tokios naujos reikšmės: prisijaukinti, pripratinti, apmokyti, išmokyti.
194) XjX [ea, ēa, eā] – ugnis.
Vėlesnės reikšmės: degti, šviesus, deginantis, kartus, skausmingai deginantis, karčios žolės (metėlė), žolės ir kiti augalai.
195) XjXw [eo, ēo, eō] – dėmesio! Galimas pavojus!
Tolimesnės reikšmės susijusios su riksmo, pokalbio, burnos, pavojaus,
atsargumo, klausos ir girdėjimo sąvokomis.
196) XjJ [ei, eī, ej, ēj] – eiti, vaikščioti, ateiti, judėti (bet kokiu būdu).
Tolimesnės reikšmės: tos pačios, o taip įvairūs šūkiai ir paraginimai veiksmui atlikti. Iš šios šaknies kilo šauksmininko linksnis ir liepiamosios nuosakos galūnė. Iš reikšmės ateiti kilo naujos reikšmės: šen, čia, į (kur nors); kitas (iš dviejų) – tas, į kurį kreipiasi.
Ypatinga reikšmė: šitas – tas, su kuriuo kartu vykstu.
Iš judėjimo sąvokos kilo: vasara (žygių metas) ir margas (vasaros spalvų įvairovė).
197) JG [jeg, ig, īg] – ledas.
Vėlesnės reikšmės: šaltas, tarytum ledas; šaltis.
Svarbi reikmės atšaka: ledo gabaliukas – aštrus – adata.
198) JK [jek, ik, īk] – melstis, šauktis aukščiausiųjų jėgų.
Vėlesnės reikšmės: mikčioti iš jaudulio, žagsėti, žaktelėti. Be to: vemti.
199) JN [jen, in] –brolienė; moteris, kuri paimta (bet kokiu būdu) į mūsų giminę iš svetur.
Pagrobti moterį, belaisvė.
O taip pat: viskuo nepatenkintas, piktas, besiskundžiantis – lyg būtų belaisvė moteris.
200) JW [jew, ju, jū, iu, iw] – teisingai dalinti (čia mums, o čia jums).
Vėlesnės reikšmės: teisybė, teisingi veiksmai, įstatymas, teisingumas (justicija). O taip pat: pareigos, prievarta, jungas, surišimas.
Svarbu: tai, kas priklauso jums pagal teisingumą; jūsų (o ne jūsų - pagal susitarimą); jūs. O taip pat: skirti (padalinti) tą dalį, kuri priklauso pagal teisingumą; paskirti tai, kas priklauso; išskirti, atskirti.
201) JX [ja, jā] – medžioti, apsupus žvėrį.
Vėlesnės reikšmės: medžioti (bet kokiu būdu); persekioti; iš anksto paruošta duobė, kur sugena žvėrį; rėkti (persekiojant).
Viena iš svarbesnių sąvokos atšakų: medžioklė – saugomi nuo svetimų medžioklės plotai, – tai kas draudžiama – šventa, garbinama (visai ne susiję su medžiokle).
202) JXw [jo, jō] –mišinys; maišytos kilmės skystis.
Tolimesnės reikšmės: skystis, sriuba, sultinys, košė ir pan.
Labai svarbu: griebtuvas, kuris laiko indą su srėbalu; juosti, diržas.
203) JXj [je, jē] – tas, kas žvalus ir judrus, dėl to, kad yra jaunas.
Vėlesnės reikšmės: jaunas, jaunuolis, gražuolis.
Be to buvo ir kitos su jaunyste artimai susijusios sąvokos: nesubrendęs, neramus, išdykęs.
|
