Jeigu paklaustum kalmuko, kaip jo kalba skambės asmeniniai įvardžiai AŠ ir MES, tai jis atsakys: MI ir MADN. Tai aukščiausio laipsnio iškalbingas atsakymas! Pirmas testas išlaikytas.
Bet jeigu to pačio kalmuko paklausus kaip bus jo kalba įvardžiai TU ir JŪS, tai jis ir vėl atsakys taip pat iškalbingai, aišku dėl tų kas supras jo atsakymo prasmę. O būtent: ČI ir TADN. Lingvistas greitai pagaus mažą niuansą: či kilo iš daug senesnio ti, kur [т], sekančio [i] įtakoje, patyrė pernelyg didelį suminkštėjimą . Kitaip: т > т’ > т’’ > č,. Tai buvo kitas, T antrajam asmenyje buvimo testas. Taip pat labai svarbus ir iškalbingas. Antras testas taip pat išlaikytas!
Pratestuojam vengrų ir mordvių kalbas, kurios yra uralo, o ne altajaus kalbų šeimoje – ir lengvai gausim tą patį: M – pirmajame asmenyje, T – antrajame. Abu testai išlaikyti!
Imame lietuvių kalbą. Testas numeris vienas: Mane, Man, Mano; Mes valgoMe, Mes miegaMe. Antras testas: Tu, Tave, Tavo, Tau; jūs valgoTe, jūs miegaTe, Tas, šiTas, Toks, Ten. Abu testai išlaikyti nuostabiai!
O dabar pažiūrim į vieną iš nuostabiausių ir paslaptingiausių kalbų žemėje – jukagirių kalbą. Ir ten tas pats vaizdas: AŠ – MET, MES – MIT. Pirmas testas išlaikytas! Einame toliau: TU – TET, JŪS – TIT. Ir antras testas išlaikytas. Jeigu pakapsčius giliau, tai toje kalboje galima rasti daugybę borealinės kilmės įrodymų. Tai paprasčiausios bikonsonantinės šaknys iš N. Andrejevo kolekcijos. Dėl eilės rimtų požymių jukagirių kalba kaip ir pastumta į uralo kalbų pusę, nors ir su altajaus šeima turi kai ką bendro. Taigi: abudu šios kalbos testai – tai tik aisbergo viršūnė.
Abudu testus sėkmingai išlaiko ir kitos Šiaurės-Rytų Sibiro kalbos, iš pirmo žvilgsnio nieko bendro su kitomis žemės kalbomis neturinčiomis: čiukčių, koriakų, itelmenų, aliutorių, kerekių! Pavyzdžiui, čiukčių kalboje: giM – aš; giT – tu; Muri– mes; Turi – jūs. Koriakų kalba: giMo – aš, Muji – mes dviese, Muju– mes dauguma; Tuji – jūs dviese, Tuju – jūs daugelis.
Šias kalbas pakapsčius giliau, jokių kitų patikimų borealinės kilmės įrodymų nerasta. Jokių pėdsakų! Bet šitie pavyzdžiai stulbinantys.
Kitose kalbose gali suveikti tik testas su M pirmajame asmenyje, bet nesuveikti su T antrajame asmenyje, arba erdvinėse reikšmėse. (Atvirkščiai-niekada nebūna!) Pirmasis testas – tai labai svarus argumentas. Be abejo, jeigu jis nepasitvirtina niekuo kitu, tai tada tai arba atsitiktinumas, arba seni borealinių šaknų išsikerojimai nuo tautos-donorės į tautas, kurioms prireikė svetimos intelektualinės produkcijos. Bet jeigu tai pasistiprina dar nors kuo, tai iš to galima jau daryti prielaidą ir priverčia susimastyti. Būtent taip ir gaunasi su gruzinų kalba. Arba su neperkandama šumerų. Taipogi nepajudinama urartų kalba.
Matant, kad šitas testas suveikė Šiaurės Amerikos sju dakotų ir Afrikos suahilių kalbose, paprasčiau iš nusivylimo į viską numoti ranka ir visai atsisakyti ką nors suprasti. Bet taip elgtis nevertėtų. Už viso to slypi šiurkštus atsakymas: arba tai atsitiktinumas, arba dėsningumas. Mokslui dar reikės sugryžti prie šio atsakymo ir atverti paslaptį.

STRAIPSNIS DAR REDAGUOJAMAS IR PILDOMAS.