Pilnas Ankstyvojo indoeuropiečių etapo šaknų sąrašas, kuris pasitarnavo kaip medžiaga visiems  Viduriniojo indoeuropiečių etapo kalbos susidarymo procesams.

1) BL [bel, ble, bl] - mamutas.
Vėlesnės reikšmės susijusios su kuo nors didelio, baisaus, nuostabaus sąvokomis.
Reikšmės  didelis ir baisus žvėris pasitvirtina ir kitose borealinėse kalbose, giminingose indoeuropietiškoms borealinėms kalboms..
Be to: pelkė – vieta, kurią ieškodami maisto mėgo mamutai.

2) BR [ber, bre, br] - siaubingas priešmirtinis knarkimas; knarkti prieš mirtį.
Vėlesnės reikšmės: knarkti, burnoti, rodyti nepasitenkinimą.

3) BX [ba] - bambėti, murmėti, burnoti, barškėti, rodyti nepasitenkinimą.
Vėlesnės reikšmės: kalbėti, iškalbingai kalbėti.

4) BXw [bo] - išsipūtimas, išbrinkimas, pilnumas, apvalumas.
Taip pat: burbėti, bambėti (išpūtus žandus), burnoti, baubti, bliauti, staugti (iš nepasitenkinimo).

5) BXj [be] - avinas, avis.
Vėlesnės papildomos reikšmės susijusios su avino (avies) sąvoka: daryti kaip avinui, avinis ir pan.

6) BhL [bʰel, bʰle, bʰl] - purslai vandenyje.
Vėlesnės reikšmės: burbulas, pūslė, išsipūtimas, ruplė. Iš čia: kažkas skaudančio, skausmas, liga.

7) BhN [bʰen, bʰn]- ryšulys.
Vėlesnės reikšmės: surišti, kažkas surišto; mazgas, pintinė.
Kažkas surišta į pundelį,  iš čia – daugybė.
O taip pat: valtis (su skersiniais).
Be to: giminaitis, gentainis, saviškis – tas, su kuriuo riša šeimyniniai ir giminiški santykiai.

8) BhR [bʰer, bʰre, bʰr] - medžioklės grobis, medžioklės trofėjus.
Vėlesnės reikšmės: kažkas sunkaus, nešulys; nešti, atnešti; pastangos, darbas. Iš čia: grobis(medžioklės trofėjus), medžioti, smogti, nukirsti.
Ypatingai svarbu: saugomas (nešulys , kurį saugo).
Iš reikšmės darbas atsirado naujos reikšmės: (atlikimo) paslankumas, rangumas, vikrumas.

9) BhW [bʰu, bʰew] - Pavojaus metu budinti miegančius.
Vėlesnės papildomos reikšmės: atsibudimas, žvalumas, stovėti sargyboje, gelbėti. Iš čia: prabundantis rytais bičių spiečius.
Svarbi minties atšaka: dirva, gruntas, arimas – tai, kas iš po žiemos prabunda gyvenimui. Iš čia: dugnas.

10) BhX [bʰa]- tviskesys, žibėjimas, spindesys.
Sekančios išplėstos reikšmės: šviesu arba ryšku, pastebima bendram fone, balta spalva, baltumas; kažkas brangaus, vertingo.
Iš reikšmės spindintis gimė sąvokos, surištos su degimu, apšvietimu, ryškumu, ugnimi ir pan.
Iš reikšmės baltas išsirutuliojo papildomos reikšmės: blyškus, žilas, švarus, apsnigęs ir pan.
O iš reikšmės vertingas, brangus – reikšmės, susijusios su teigiamomis emocijomis: patikimas, geras, doras, turtingas.
Svarbi atšaka: dievas, dieviška, iškilminga; iškilminga kalba (kalba, priesaika ir pan.).

11) BhXw [bʰo] - vaikas, kūdikis.
Vėlesnės reikšmės taip pat susijusios su vaiko sąvoka ir susiklosto tokiu principu: besielgiantis kaip vaikas. Visko bijantis. Kaip maži vaikai peštis, kovoti,  muštis, būti agresyviam, o be to: įdurti, badyti.
Ypatingai svarbu: užaugti (kaip vaikas), tapti, būti.

12) BhXj [bʰe] - karštas maistas iš mėsos.
Vėlesnės papildomos reikšmės: kepti, virti; bet koks maistas; karštos anglys, ant kurių kepa maistas.

13) DKj [dek’] - laikyti abiem rankom, kad galėtum išgelbėti.
Vėliau: griebti, čiupti abiem rankomis; dvejos rankos.
Ypatingai svarbu: skaitvardis dešimt!

14) DL [del, dle, dl] - tolimas tikslas.
Vėlesnės reikšmės susijusios su tolumos, ilgumos ir tęsimosi (laike) sąvokomis.

15) DN [den] - kalba, šneka, liežuvis, pokalbis.

16) DR [der, dre, dr] - draskyti, plėšyti.
Vėliau: pešioti, tampyti, apdirbti, pagaminti, laikyti pririštą (virve draskant kaklą). Iš reikšmės laikyti pririštą iškyla nauja reikšmė: visiškai užvaldyti.

17) DW [dw, dew, du] - stipriai smūgiuoti, trenkti per apdirbamą daiktą.
Tolimesnės reikšmės: spausti, perskelti, padalinti į dvi dalis. O taip pat: abejonė, dvilypumas.
Ypatingai svarbu: skaitvardis du!

18) DX [da] - upė.
Vėlesnės papildomos reikšmės: viskas, kas susiję su tekėjimu ir skysčiais: vanduo, taukai, ašara ir pan.
Viena iš pagrindinių reikšmių: kraujas (upe tekantis iš žaizdos). Iš čia nauja reikšmių grandinė: sužeisti – pjauti – nupjauti – padalinti – sudėlioti į eilę – tai kas suvesta pagal griežtą sistemą.

19) DXw [do] - auka.
Vėliau: duoti.

20) DXj [de] - pinti, nerti, rišti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: tai kas surišta su rišimu, pakavimu, statymu. Iš čia: vikriai apsisukti kokiu  nors reikalu, darbu.
Be to: suspausti, sutankinti (pakuojant), glamžyti, maigyti (pakuojant), o taip pat: kąsti (spausti ir traiškyti dantimis). Iš čia: persekioti (kandžiojant), erkės (kandančios).
Ypač svarbu: kažkas surišta; surištas kad nepajudėtų – belaisvis, belaisvė moteris.

21) DJ [dej, di] - šviesi diena, dienos laikas, dieninio žygio metas.
Vėliau: diena (šviesus paros laikas), geras apšvietimas, ryškumas; dienos šviesoje apsižiūrėti; rodyti reikalingą kryptį.
Svarbu: besižvalgantis esant pastoviam pavojui; laukinis.

22) DhN [DʰN] - išdegintas miško plotas, degėsiai, plėnys.
Vėlesnės papildomos reikšmės: dykvietė, apanglėti, atžalynas (toje vietoje, kur buvo išdeginta); lėkštumas, plokštumas, delnas (plokščias,  jį ištiesus).
Taip pat: gauti (derlių iš išdeginto ploto); siekti; tai, kas jau pasiekta (tas kuo branginama); sveikata.

23) DhR [dʰer, dʰre, dʰr] - kelias.
Vėlesnės papildomos reikšmės: vilkti (keliu), tempti, ištraukti; išsitęsęs, besidriekiantis, pliurzė.
Viena iš vėlyvųjų reikšmių: krenkšti, kriokti (dedant pastangas).

24) DhW [dʰew, dʰw, dʰu] - mergaitė, mergina, duktė, būsimoji moteris.
Vėlesnės papildomos reikšmės: išdaigininkė, pokštas, kvailystė, beprotybė. Be to: vaikai; kiemas – vieta, kur žaidžia vaikai.

25) DhX [dʰa] - krūmokšnis arba smulkios ataugos, atžalos, išaugusios išdegintoje vietoje.
Vėlesnės reikšmės: krūmai; brūzgynai; įvairūs augalai; tai, ką reikia, tinka sudeginti. Pastoviai pasikartojanti prasmė: trukdantys augalai. Ypač: dūmai, deginimas.
Atskira prasmės atšaka: krūmas – vytelė – pinti iš vytelių – dirbinėti, gaminti.

26) DhXw [dʰo] -  pavojingas spygliuotas krūmynas.
Vėlesnės papildomos reikšmės: tai kas duria, draskosi; aštruma, ietis; kariniai veiksmai. Iš čia: drąsa, narsa, ryžtas ir pan.
Ypač: kankinantis, suteikiantis kančias.

27) DhXj [dʰe] - padėti pagrindą, pamatą.
Vėlesnės papildomos reikšmės: teisingai padėti; pridėti prie krūties kūdikį; maitinti; motinos pienas; pienas; krūtis. Tuo pačiu surišta: padėti, kloti, guldyti, nustatinėti. Iš čia: nustatymas, įvedimas,  nutarimas (visomis prasmėmis).

28) GL [gel, gle, gl] - paukštis.
Be to: lesti (kaip paukštis), praryti, ryti.
Vėlesnės reikšmės: snapas, skaptuoti, išduobti, išgilinti.

29) GR [ger, gre, gr] - išraižyti sutartinius ženklus.
Vėlesnės reikšmės: daryti atmintinus įkirtimus; daryti žymes; piešti, braižyti; besibraižantys daiktai.

30) GW [gw, gew, gu] - smilkstantis, rusenantis laužas.

31) GX [ga] - uogų ieškojimas; uogos.
Vėlesnės papildomos reikšmės: tai, kas turi apvalią formą – gniužulas, luitas, pilvas, kupra, galva, krušos kritulys, rutulys.
O be to: lipinti (sukuriant apvalų gabalą), suspausti, sutankinti, slėgti.

32) GXw [go] - atidžiau žiūrėkite po kojomis! (riksmas tiems, kas blogomis matomumo sąlygomis (miške, per rūką ir pan.) braunasi paskui vedlį.
Tolimesnės prasmės išreiškia riksmo, triukšmo ir subruzdimo sąvokas.

33) GXj [ge] - žemė, plokštuma, dirva, teritorija.

34) GJ [gej, gi] - uodai! (riksmas,  perspėjantis saugotis uodų).
Vėlesnės papildomos reikšmės: gilti, durti, dilgus, aštrus, žnaibantis.

35) GhL [gʰel, gʰle, gʰl] - maisto gumulas už žando, gniutulas.
Vėlesnės papildomos reikšmės: tai kas tvirta, sustingę.
Ypač svarbu: geležis, bet kuris metalas. Iš čia kita prasmė: užmokėti (metalu).

36) GhN [gʰen, gʰne, gʰn] - kažkas  gyvas ir judantis, kuris yra kur nors kažkieno viduje (pelė, graužikas ir pan.).
Vėliau: vidinis skausmas; pūlinys; liga.

37) GhR [gʰer, gʰre, gʰr] - lupk kailį! (kvietimas tai daryti teisingai, laikantis visų technologijos taisyklių).
Vėlesnės papildomos reikšmės: gremžti, laupyti; žolė (tai ką išpeša).

38) GhW [gʰew, gʰu] – atsargiai įsiklausyti.
Vėlesnės reikšmės: slėptis; būti dėmesingam; stebėti; jausti pagarbą.
Viena iš vėlesnių reikšmių: duobė – slėpimosi vieta.

39) GhX [gʰa] – mums reikia užsilaikyti, sustoti! (kvietimas sustoti poilsiui).
Vėlesnės reikšmės: sustoti, sustingti.
Be to: sustingti, nustėrti iš siaubo. Iš čia: baimė (būsena, kada žmogus nustėrsta).

40) GhXw [gʰo] – saugokis išlinkusios šakos smūgio! (pereinant per miško tankmę – signalas einančiam paskui).
Vėlesnės reikšmės: tai kas išlenkta, kreiva.

41) GhXj [gʰe] – užgrobti, grobti, griebti, pasiglemžti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: tai kas užgrobta, reikalauti, atkakliai siekti, atkaklumas, godumas, antpuolis. O taip pat: tinkamas (naudojimui), pravartus; toks pat (tinkamas), kaip ir tas kitas; taip pat.

42) GhwDh [gʷʰedʰ] – reikia pataikyti į tikslą! 
Vėlesnės reikšmės: tikslus pataikymas į taikinį, atspėjimo sąvoka, pataikavimo, įsitеikimo sąvokos; metai – tai, ką atspėja; medžioklės sąvoka ir svaidomojo ginklo metimas.
Be to: naikinimo sąvoka; draudimo sąvoka – negalima liesti! Pavydo sąvoka – norisi, bet negalima liesti.

43) GhwN [gʷʰen, gʷʰne, gʷʰn] – Žvėries vijimasis.
Vėlesnės papildomos reikšmės: vyti, medžioti; išdykauti.

44) GhwR [gʷʰer, gʷʰre, gʷʰr] – sušildyti, prikaitinti.
Vėlesnės reikšmės: laužas; laužo kvapas, ant kurio ruošia maistą; svarstymas, kada jaučia nepažįstamų žmonių laužo kvapą; abejonės ir būkštavimai; kvapas, uoslė.

45) GhwXw [gʷʰo] – stokoti, skursti, kentėti.
Vėlesnės reikšmės: troškimas; siekimas, linkėti, gailėti (linkėti laimės).

46) GhwXj [gʷʰe] – aiški, giedra diena.
Vėlesnės reikšmės: geras oras, giedra diena, saulės apšvietimas.
Be to: geltonumas.
Taip pat: geras matomumas, žvelgti.

47) GhwJ [gʷʰej, gʷʰi] – surišti, perrišti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: gysla, suveržti, virvė.

48) GhjN [gʰ’en, gʰ’ne, gʰ’n] – ėjimas basomis.
Vėlesnės reikšmės vystėsi dviem kryptimis: 1) ėjimas, judėjimas, kojos ir 2) pojūčiai.
Viena iš vėlesnių reikšmių: situacija, kuriai esant jaučiama kažkas labai reikšmingo.

49) GhjR [gʰ’er, gʰ’re, gʰ’r] – šernas, kiaulė.
Vėlesnės reikšmės: šeriai, tai kas dygu.

50) GhjW [gʰ’ew, gʰ’w, gʰ’u] – lietis, išsilieti.
Vėlesnės reikšmės: ištekėti, išsilieti, išnykti; trykštantis.

51) GhjX [gʰ’a] – pypsėjimas, cypimas, cypti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: garsas, skambesys, o taip pat: paukščiukai (šaižus cypimas).

52) GhjXw [gʰ’o] – laužas, ugnis.

53) GhjXj [gʰ’e] – apčiuopiamas; tai, ką galima užčiuopti ranka.
Vėlesnės papildomos reikšmės: ranka, delnas, rankos riešas, dilbis; daryti ką nors ranka.

54) GhjJ [gʰ’i, gʰ’ej] – šaltis, speigas, žiema.
Vėlesnės papildomos reikšmės: čiuožti sniegu (pavažomis, slidėmis).

55) GwL [gʷel, gʷle, gʷl] – akstis, ietis.
Vėlesnės reikšmės: duriantis ir žeidžiantis.

56) GwR [gʷer, gʷre, gʷr] – pakilimas, ant kurio gelbėja naminius gyvulius nuo potvynių.
Vėlesnės reikšmės: pakilimas, kalnas, tai kas aukšta.

57) GwX [gʷa] – išėjus iš miško, nusileisti aukštu šlaitu prie upės.
Vėlesnės reikšmės: pareiti kur nors; atsirasti vietoje.

58) GwXw [gʷo] – mūsų naminiai gyvūnai.
Vėliau: karvė, jautiena.
Svarbi atšaka: karvės mėšlas, nešvarumai, teplioti, kenkti.

59) GwXj [gʷe] – moteris.
Vėlesnės papildomos reikšmės: panašus į moterį (bailus); tai kas liečia moteris.
Taip pat: ištekanti moteris; iš mūsų išeinanti moteris, kad ištekėtų kitoje gentyje.
Svarbu: klykti (kaip tai daro baili moteris).

60) GwJ [gʷej, gʷi] – prabudimas po žiemos miego, atgijimas.
Vėlesnė reikšmė: gyvenimas. Visos prasmės atšakos išeina iš šios reikšmės.

61) GjL [g’el, g’le, g’l] – pagerėjimas, pasikeitimas iš blogesnės į geresnę pusę.
Vėlesnės papildomos reikšmės: sėkmė, džiaugsmas, kas teigiama (gražu, gera, naudinga…).

62) GjN [g’en, g’ne, g’n] – palaužta šakelė, palikta kaip specialus ženklas miške ir yra teisingo kelio nuoroda.
Vėlesnės reikšmės vystėsi dviem kryptimis: 1) tai kas išlenkta, išgaubta, sulenkiamas; kelėnas ir pan. ir  2) tai kas turi reikšmę, ženklas, žymėti, žinoti, suprasti.
Svarbu: pažinusi vyrą moteris; po tokios pažinties gimęs kūdikis, kūdikis, vaikai.

63) GjW [g’ew, g’u] – tai skanu! Tai valgoma! Čia tai, ką galima suvalgyti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: ragauti; bandyti, degustuoti.

64) GjX [g’a] – vesti, susituokti.
Vėlesnės reikšmės: rūpinimasis šeima, rūpestis.

65) GjXj [g’e] – daigas, ūglis, sprogstantis pumpuras.
Vėlesnės reikšmės: dantis (tai kas išdygsta), gūžys (tai, kas išdygsta). 

66) KL [kel, kle, kl] – kilti, kopimas, aukštis.
Vėlesnės reikšmės: pakilimas, tai kas pastebima, išsiskiriantis bendram fone.
Viena iš vėlesnių reikšmių: aukojimo taurė, kurią pakelia. Toliau įvyko permąstymas pagal liniją KL > KwL (žiūrim) ir gavosi tokia papildoma reikšmė: aukojimo taurė, dubuo (bet kokia taurė, dubuo) tai, kas apvalios formos, primenantis ratą.

67) KM [kem, kme, km] – pelkių kemsas, kupstas; vieta, ant kurios reikia taikyti užlipti pereinant pelkę.
Vėlesnės reikšmės vystėsi dviem kryptimis: 1) tai kas surišta su pelke, – augmenija, gyvūnai, vanduo, dirva… ir 2) tai kas surišta su kemsu, –gumulas, gniužulas, apvalus.
Svarbu: kartūs pelkiniai augalai. Iš čia: kartumas, aitrumas.

68) KN [ken, kne, kn] – sausas, sausumas.
 

69) KR [ker, kre, kr] – žievė, karna.
Vėliau: tai kas tvirta, tvirta danga; kailis, pluta.
Antrinė reikšmė: kraujas – tai, kas atsirado po kailio lupimo.
Viena iš tolimesnių reikšmių surišta su mokėjimu nulupti kailį arba nužievinti medį. Iš čia naujos reikšmės: miklumas, mokėjimas.

70) KW [kew, kw, ku] – surūgęs pienas.
Tolimesnės reikšmės susijusios su rauginimu, raugu ir pan.
Nuo raugo burbuliavimo kilo nauja reikšmė: nuo vėjo drebantis krūmas.

71) KX [ka, kx] – gynimasis nuo užpuolimo, gynyba; atkirtis priešui.
Tolimesnės reikšmės: aistringas noras išsaugoti prisiplėštą turtą; aistringas noras, aistra, troškimas, geismas, sueitis, vyro varpa... Sėkmė – tai, ko labai norėjosi. Ypatinga: ryžtingi veiksmai; koviniai veiksmai ir viskas kas liečia mūšį ir smūgiavimą per priešą. O taip pat: šlovinti (linkėti gero ir sėkmės), giedoti, dainuoti.
Iš gynybos sąvokos išsišakojo tokios reikšmės: gynyba – šalmas (apsaugantis) – galva (tai, ką ypatingai saugo). Ir taip pat: gynyba – kūdikis (tas, ką reikia ginti, saugoti).
Ypatingai svarbu: noras tuštintis, pats procesas ir jo rezultatas.

72) KXw [ko] –kąsti, įkandimas.
Vėlesnės papildomos reikšmės: atkąsti, atlaužti, kasti žemę;  ožka (atsikandanti). Be to: spausti, gniaužti, maigyti.
Be to: Kas išskaptuota (gelda, valtis), išimtos žemės (duobė), tuštuma.
Ypatingas pirminės reikšmės tęsinys: kankinti.

73) KXj [ke] – kablys.
Vėlesnės papildomos reikšmės: griebti, grobis, glėbys. O taip pat: kasyti, nagas, braižyti, draskyti.

74) KwL [kʷel, kʷle, kʷl] - volas, ristuvas; rąstai, kuriuos kiša po dideliu svoriu, kad galėtų juos perversti.
Vėlesnės reikšmės: ratas (išrastas jau po volo išradimo!); vartytis, suktis.

75) KwR [kʷer, kʷre, kʷr] – sliekas, kirminas.
Vėlesnės reikšmės: prasiskverbiantis kiaurai (kaip sliekas), skverbtis;   išlenktas arba vingiuotas, raitytas; kiaurai, per.

76) KwT [kʷet, kʷt (retai)] – susituokusi pora – vyras ir moteris; pora.
Vėlesnės papildomos reikšmės: susiporuoti, jungtis; skaičiuoti poromis, skaičiavimas, apskaita, porinis, lyginis.
Ypatingai: kuris, katras, kelintas? (skaičiuojant).
Ypatingai svarbu: šaknis dalyvavo susidarant indoeuropiečių skaitvardžiui keturi!

77) KwX [kʷa] – sutartas kosulys: kas čia? ei, kas tu?
Pagrindinė reikšmė: kosulys.
Svarbi reikšmės atšaka: tas, kuris; tas pats, kurio nereikia įvardinti, bet jį visi žino.
Vėlesnės reikšmės: klausiamieji-santykiniai įvardžiai ir įvardiniai prieveiksmiai: kas, koks, kaip, kada, kur ir pan. Be to: priesagos, kurios jau iš karto turėjo ta pačią, pradinę reikšmę.

78) KwXw [kʷo] – aštrus kuolas.

79) KwXj [kʷe] – ilgai sėdėti pasaloje.
Vėlesnės reikšmės: slaptumo sąvoka; ilgas ir alinantis laukimas.
Ypatingai: atlygis , atpildas, gauti kas priklauso.

80) KwJ [kʷej, kʷi] – ramybė, poilsis.
Beto: laisvalaikis, malonumas (nuo poilsio), stovykla (ten kur ilsisi).

81) KjL [k’el, k’le, k’l] – pasilenkti prie žemės, kad galėtum padėti sužeistajam.
Toliau gelbėjimo sąvoka buvo pilnai užmiršta ir liko tik lenkimosi sąvoka.
Vėlesnės reikšmės vystėsi tokia seka: lenktis prie žemės; pasilenkus prie žemės priglausti prie jos ausį, kad galėtum įsiklausyti; pasiklausyti; klausyti ir girdėti.
Ypatinga reikšmės atšaka yra: pasilenkti prie vandens, skalauti, plauti, valyti.

82) KjN [k’en, k’ne, k’n] – kriauklė, geldelė.
Vėlesnės papildomos reikšmės: tas kas turi kriauklės formą; pūsti į kriauklę, duoti signalą, skelbti, pranešti.
Be to: tai, kas turi kriauklės ypatybę ir gali susiglausti ir vėl prasiskirti –žandikaulis, vokai.

83) KjR [k’er, k’re, k’r] – naminiai gyvūnai.
Vėlesnės papildomos reikšmės: naminių gyvulių banda, juos pervaryti (ganyti).
Viena iš vėlesnių sąvokų: šarmas galvijams plauti. Iš čia: ėdus, gailus ir kaip pasekmė: gėda, drovus. Iš čia: asistuoti, meilintis – tai yra nuplovus rūpintis.

84) KjS [k’es, k’se, k’s] – pjauti, šastyti; tas kuo pjaunama.
Vėlesnės reikšmės: pjovimo procesas; įrankis, kuriuo  pjaunama.

85) KjW [k’ew, k’u] – šuo.
Vėliau: šuo; tai kas primena šunį arba turi su juo ryšį: švilpti (pašaukiant šunį), šviesti (kaip šuns akys tamsoje).
Be to: tai, kas tepliojasi (kaip besivoliojantis dulkėse šuo).

86) KjX [k’a] – šaka, lazda – kaip ginklas arba įrankis.
Vėlesnės papildomos reikšmės: šaka, lazda, stiebas, šiaudas, kuolas, stulpas, pagalys, smaigas, kuoka, vėzdas.
O be to: komanduoti (komanduoja tas, kuris turi rankose ginklą).
Ypatingai: pakybojus ant šakos, delsti nušokti. Iš čia: delsimas, gaišimas, neryžtingumas.

87) KjXw [k’o] – mes – rimtame pavojuje!
Vėlesnės reikšmės susijusios su beviltiškumu, nuogąstavimu, nerimu, stygiumi, pesimizmu, sunkiu nuovargiu.
Viena iš vėlesnių reikšmių: šnopuoti iš nuovargio; leisti išvargusio žmogaus garsus; leisti visus stiprius ir šaižius garsus (šaukti, ūkčioti, žvengti ir pan.).

88) KjXj [k’e] – karštas maistas.
Vėlesnės papildomos reikšmės: bet koks maistas; maistas iš mėsos; maitintis, šerti.
O taip pat: virti, maišyti (tai, ką verda).
Be to: sušilti (po šalčio); šiaurės vėjas.

89) KjJ [k’ej, k’i] – kilnojamas klajoklio būstas.
Vėliau: būstas, namas, šeima. Iš čia: nakvynė, guolis, kinis, gulėti.
O taip pat: vietinis, mūsiškis, iš mūsų kraštų; čia, šen. Iš čia: turėti su savimi, būti vietoje.

90) LGh [legʰ] – gulėti.
Vėliau: viskas kas susiję su gulėjimu; guldyti, kloti; išsidėstymas; buvimo vieta; padėtis – taip pat ir įstatymo prasme.

91) LN [len] – kojos.
Vėlesnės papildomos reikšmės: koja, juosmuo, strėnos, prieglobstis.

92) LW [lew, lu] – nusiimti drabužius.
Vėlesnės reikšmės: išsilaisvinti, laisvė, laisvi veiksmai arba poelgiai; laisvas žmogus.
Nuo sąvokos žmogus arba žmonės atsirado nauja reikšmė: gyvenantys ant žmonių vabzdžiai.

93) LX [la] – mėnulis, mėnulio apšviesta naktis, pilnatis
Vėlesnės papildomos reikšmės dažnai susijusios su šviesa ir apšvietimu (šviesa, šviestuvas, lempa). Viena iš reikšmių: loti ant mėnulio.
Su tuo rišasi: atidžiai apžiūrinėti, sekioti, taikytis.
Be to: besišypsančio vaiko veidas, apvalus kaip mėnulis; šypsena, švelnumas, meilė. Be to: kas susiję su kūdikiu – panašus į kūdikį, lengvas kaip kūdikis; lengvas.
Ypatingai svarbu: pilnaties reikšmė pradėjo liestis su svarbi genties sueiga, kuri vyksta per pilnatį, reikšme. Kadangi pagal mėnulį apskaičiuodavo laiką, tai jam suteikdavo ypatingas savybes. Toliau svarbi genties sueiga, kuri vyksta per pilnatį reikšmė perėjo į naują reikšmę: svarbi genties sueiga (pravedama bet kuriuo laiku).

94) LXw [lo] – kasti žemę, iškasti.
Vėlesnės papildomos reikšmės: rauti, atskirti, lupti, dirti. O taip pat: kas nuimama: karna, lunkas, oda, vilna.
Svarbi sąvokų perėjimų grandinė: Kasti – laužyti – griauti – daryti ką nors neteisingo ir kenkiančio.
Be to: tai kuo kasama,  renkama arba grėbiama; letena, delnas, irklo mentė, irklai arba kastuvas; tai kas plokščias.

95) LXj [le] – rūpintis, mylėti.
Vėlesnės sąvokų sąsajos: santuoka, meilė, švelnumas, glamonės, pagyros, troškimai, meilės kančios, meilės iššūkis; atkaklumas. Iš čia: pagyros (žodžiais) –atlygis (daiktinis dėkingumas) – mokestis.
Toliau: kapo akmuo (rūpestingai pastatytas), širdgėla, apverkti.
Svarbi sąvokos atšaka: vasara – meilės metas, vasara – rinkimo metas; rinkimas, rinkti.
Ypatingai svarbu: tekėjimas, srovenimas, tryškimas, liejimas.

96) LJ [lej, li] – lipnus purvas.
Vėlesnės reikšmės: lipnus, prilimpantis; liepa (lipniais lapais medis); prisišlieti (kaip prisiklijavus).
Toliau išsivystė tokios naujos reikšmės: pasilikti vietoje (kaip prilipus prie jos); tai, kas pasiliko; likutis; atsarga arba liekana, perteklius; pėdsakas (tai kas liko) ir sekti; mokinti (rodant pėdas ir aiškinant jų reikšmes); eiti pėdomis, persekioti ir medžioti; griovelis (tai kas liko); gyventi (sėslumas, pasiliekant vienoje vietoje). O taip pat: likti gyvam.
Ypatingų paaiškinimų reikalauja reikšmė panašus. Buvo samprotauta taip: štai tas iš likusių gyvų, kuris panašus į savo mirusius tėvus.
Kadangi prilipimas  tai tas pats, kaip ir pritvirtinimas, tai iš čia tampa suprantamomis ir tokios naujos reikšmės: surišti (tiesiogine ir perkeltine reikšmėmis) ir susigiminiuoti.

97) ML [mel, ml] – štai, ką sunkiai galima atskirti; labai smulkūs daiktai.
Vėlesnės papildomos reikšmės: smulkinti, trupinti į smulkius gabalėlius, malti, miltai (tai, kas sumalta), be perstojo plepėti (malti liežuviu!), gandas, melas (tai, ką primala liežuviu), žaibas (smulkinantis į mažus gabalėlius).

98) MN [men, mn] - aš galvoju, manau.
Vėlesnės reikšmės: daryti tai, kas būdinga tik žmogui – galvoti. Iš čia reikšmė: tai kas žmoniška, žmogus.
Su mąstymo proceso palyginimais, indoeuropiečių kalbose  vystėsi reikšmių kryptys: tai atmintis, nuomonė ir pan.
Galvojimo procesas yra grynai žmogiškas. Iš čia tokios reikšmės: išgalvoti, tai kas protinga, protingas technologinis išradimas.
Ypatingai svarbi reikšmės atšaka: įvardžiai mane, man, aš!

99) MR [mer, mre, mr] – miręs.
Vėlesnės papildomos reikšmės: užmušti, nužudytas, mirtis, nejudrumas.

100) MW [mew, mu]– graužikas, pelė.
Vėlesnės papildomos reikšmės taip pat susijusios su pelėmis: veikti kaip pelei – tai pat gudriai ir tyliai pagrobti ką nors; vogti (svarbu: vogti naktimis!), braižytis  (kaip pelė); raumenys (kaip bėgiojanti po oda pelė), mintys (tai kas bėgioja galvoje, kaip pelė).
O taip pat: musė, mašalas – kandžiojantys vabzdžiai.

101) MX [ma]  – prižiūrėti vaikus.
Vėlesnės  reikšmės pirmoje eilėje vystėsi po devizu motinystė  ir viskas kas su ja susiję. O susiję: gimimas, maitinimas, maudymas, paguldymas ir liūliavimas, užmigdymas ir t.t. Per tarpinę reikšmę taip, kaip daro mama, išsivystė daugybė naujų reikšmių, iš pirmo žvilgsnio nieko nesusijusių tarpusavyje. Būtent: rūpestingai rankos mostu baidyti nuo vaiko muses, už rankos vedžioti vaiką, rankų mostais vilioti vaiką prie savęs.
Viena iš sąvokų atšakų: kūdikis – šlapias – nemaloni drėgmė – kažkas neteisingo ir pikto.
Ypatingai: spausti krūtį (apie kūdikį); iš čia: minkyti, gniaužti, minkštas.

 102) MXw [mo]– urvinis lokys.
Vėlesnės reikšmės: aukštas, baisus.
Ypatinga atšaka: galva, snukis, smegenys.
Be to įvyko perėjimas prie aktyvaus veiksmo sąvokos. Tai galėjo įvykti pagal dvi linijas: 1) galva – pažymėta randu ant veido (kovinių nuopelnų ženklu) – kovingumas ir 2) galvos – kovoti akis į akį – kovoti – aktyviai veikti. Iš čia naujos reikšmės: įkyrus vabzdys– musė – bet koks vabzdys.
Nuo minties randas ant veido gimė naujos idėjos: niūrus, rūškanas, apniukęs  veidas, tylus, nekalbus žmogus, tylėjimas.

103) MXj [me] – įdėmiai apžiūrinėti.
Vėlesnės reikšmės: primesti iš akies, atmatuoti, išmatuoti; kažkas atmatuoto, koks nors ilgio matas.Taip pat: kailis, oda (prekybos matas, kas jau atmatuota). Svarbu: nustatyto ilgio kartis, stulpas.

104) MJ [mej, mi] – migracija, klajoklinis gyvenimo būdas, stovyklaviečių keitimas.
Iš čia seka naujos reikšmės: keisti, apsikeisti, tartis, mokėti (pagal susitarimą), mokestis.
Ypatinga atšaka: klajojantys vienoje grupėje – einantys viename koviniame būryje – sąjungininkai – kai kas bendro visiems (sąjungininkams).
Prasmės šaka nuo minties sąjungininkai – kas nors sumaišyta, maišyti, susimaišyti.