Titulinis » » Indoeuropeistika » Indoeuropiečiai

Kaip jie žiūrėjo į gamtą

Ankstyvojoje indoeuropiečių (AIE) kalboje atskirais žodžiais buvo vadinami tik du laukiniai gyvūnai: MAMUTAS ir URVINIS LOKYS. Kiti nesivadino niekaip. Buvo sąvokos MEDŽIOKLĖS OBJEKTAS ir PAVOJUS. Jose pilnai tilpo visi likę laukiniai žvėrys. Arba mes medžiojame juos, arba mes nuo jų saugojamės ir naikinam. Buvo sąvoka PAUKŠTIS (bet koks) ir ŽUVIS (bet kokia). Iš vabzdžių ypatingu žodžiu išskyrė tik UODUS IR BLUSAS.
Naminiai gyvūnai, kurie turėjo išskirtinius pavadinimus:
–ARKLYS
–ŠUO
–KARVĖ
–KIAULĖ
–AVIS
–PELĖ (tegul bus prie naminių).
Tai pilnas sąrašas. Ožkos nebuvo, katės - taip pat.
Viduriniojo indoeuropiečių (VIE) periodo metu atsirado visų likusių gyvūnų pavadinimai, paukščių, žuvų, o taip pat medžių ir kitų augalų. Beveik visi pavadinimai išsiskyrė aiškiai išreikštu pagarbos trūkumu. Viskas buvo vertinama tik taip: naudinga tai mums arba nenaudinga. Gėrėdavosi ir stebėdavosi tik kai kuriais paukščiais ir daugiau jokiais sutvėrimais. Arklys ir šuo nebuvo draugais, o buvo laikomi įrankiais išgyvenimui.
Indoeuropiečiai bijojo tik dievų. AIE šiurpo prieš dvasias, kurios, kaip jie galvojo juos nematomos supo, juos mato ir girdi. O VIE daugiausiai prieš vandens dievybes – upių ir ežerų. Vėlyvojo indoeuropiečių (VLIE) periodo žmonėms, vanduo nustojo būti svarbiausiu, ir jie lenkėsi daugybei įvairių dievų. Tai jau tas pats, ką mes matome pas senovės graikus, indus, romėnus, keltus, germanus ir kitus.


redaguojama

Kategorija: Indoeuropiečiai | Įkėlė: Dengwa (2014-02-27)
Peržiūrų: 1115
Komentuoti gali tki prisiregistravę vartotojai
[ Registracija | Įėjimas ]