Morka - tai aiškus skolinys iš slavų. Tačiau mažai kas žino, kad mes turime savo žodį šiai daržovei pavadinti - tai BURKŪNAS, o jo etimologija lygiai tokia pati kaip ir rusų žodžio МОРКОВЬ.
Štai žodžio istorija.
MR + RKw + XwW = nuo mirties (gelbstinti) + atsarga + šalčiams užėjus.
Teoriškai tikslus VIE formulės skambesys: mer-rk^w-ow.
 Toliau įvyko toks fonetinis procesas:  b < m, regresyvioji  diskontaktinė asimiliacija: sonorinis (balsingasis) garsas [m] tapo dusliuoju ir trankiuoju pagal sekančio dusliojo [k]) analogiją.
Pirminė reikšmė: MORKA - tai maisto atsarga žiemai, kuri gali padėti ištikus badui, ir turinti daug naudingų maistinių savybių.