Lietuva (senovinis upės pavadinimas, vėliau perkeltas į vietovardį).

Hidronimo variantas čia ko gero yra vienintelis iš galimų.

LJ + TW + WX = tam, kad pasiliktų (šioje vietovėje) + ant aukojimo akmens + aukojimo ritualas upės deivės (nimfos) garbei.
Teoriškai tikslus formulės skambesys: li-tu-wa.
Pirminė reikšmė: upė, prie kurios mes, norėdami įsitvirtinti (ir nebūti išstumtiems), maldomis ir aukomis kreipiamės į tos upės deivę. Upė galėjo būti ir Vakarų Europoje. Vėliau taip pradėjo vadinti  vietovę, kurioje tekėjo ši upė. Nuo vietovardžio gavo savo pavadinimą ir gyvenantys ten žmonės. Vėliau žmonės migravo po Europą, ir pirminis ryšys su upe buvo prarastas.
Dabartinė reikšmė: Lietuva – žinoma šalis.

Svarbu!
Hidronimų Lietuva ir Latuva (žiūrim straipsnį) panašumas negali būti atsitiktinis. Ko gero abi formulės iš pradžių reiškė tą pačią upę Vakarų Europoje. Kuri iš dviejų formulių yra senesnė - dabar pasakyti jau sunku, bet atsargiai spėju, kad LIETUVA - senesnis žodis. Akivaizdu tik viena: iš pradžių gimė viena formulė, o poto atsirado ir išradingas  permąstymas, kuris buvo padarytas pagal fonetinius ir reikšmės  požymius vienu metu - gavosi kažkas panašaus pagal skambėjimą, bet truputį skirtinga  reikšme. Toks perdarymas įvyko giminingos gentinės grupuotės viduje.

Taip pat skaitykite: Mituva.